Palyginti su 2008 metais, eismo įvykių skaičius sumažėjo 20,2 proc. (arba užregistruota 968 įvykiais mažiau), žuvo žmonių 25,9 proc. mažiau (arba 129 mažiau), sužeista 23,4 proc. mažiau (arba 1 359 mažiau).

Vienam milijonui gyventojų tenka 111 eismo įvykiuose žuvusių žmonių (2008 metais – 149; 2007 metais – 221).

2008 metų eismo įvykių statistika: 4 795 eismo įvykiai, žuvo 499 žmonės, 5 818 sužeista.

► Daugiausia užregistruota užvažiavimų ant pėsčiųjų – 1 343 įvykiai (21,2 proc. arba 362 įvykiais mažiau nei 2008 metais) ir transporto priemonių susidūrimo atvejų – 1 278 (12,8 proc. arba 188 įvykiais mažiau).

!!! Žuvo 121 pėsčiasis (30,9 proc. arba 54 mažiau nei 2008 metais), tai sudaro 32,7 proc. visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Daugiau nei pusė pėsčiųjų – 90 – žuvo tamsiuoju paros metu. Daugiausia pėsčiųjų žuvo lapkričio mėnesį – 18 (14 iš jų – tamsiuoju paros metu) ir spalio mėnesį – 17 (13 – tamsiuoju paros metu).
► Taip pat žuvo:
– 121 vairuotojas (22,4 proc. arba 35 mažiau negu 2008 metais), tai sudaro 32,7 proc. visų žuvusiųjų;
– 87 keleiviai (31,5 proc. arba 40 mažiau), sudaro 23,5 proc. visų žuvusių;
– 34 dviratininkai (10,5 proc. arba 4 mažiau), sudaro 9,2 proc. visų žuvusių žmonių.

Tarp sužeistųjų eismo įvykiuose daugiausia keleivių – 1 380 (29,3 proc. arba 571 mažiau nei 2008 metais) ir pėsčiųjų – 1 333 (18,7 proc. arba 307 mažiau).

Dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės užregistruota 2 814 eismo įvykių (73,5 proc. visų eismo įvykių), arba 23,8 proc. mažiau nei 2008 metais. Įvykiuose žuvo 251 eismo dalyvis (99, arba 28,3 proc., mažiau) ir sužeisti 3 473 (1 300, arba 27,2 proc., mažiau).

!!! Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 300 eismo įvykių, t. y. 41,1 proc. mažiau (arba 209 įvykiais mažiau) nei 2008 metais. Tai sudaro 7,8 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Šiuose įvykiuose žuvo 37 žmonės (13 mažiau), 409 sužeisti (363 mažiau).

►► Palyginti su 2008 metais, 43,7 proc. sumažėjo eismo įvykių, kurių kaltininkai asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemones (2009 metais užregistruoti 229 eismo įvykiai, 2008 metais – 407). Žuvo 43 žmonės (31 mažiau) ir sužeisti 309 (258 mažiau).
►► Gerokai mažiau eismo įvykių (53,4 proc. mažiau) užregistruota dėl neturinčių teisės vairuoti ir neblaivių asmenų kaltės – 83 įvykiai (2008 m. – 178). Juose žuvo 13 žmonių (3 mažiau), 126 sužeisti (146 mažiau).

2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, užregistruota 18,4 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai (833 įvykiai; 2008 m. – 1 021). Eismo įvykių skaičius dėl nepilnamečių neatsargumo sumažėjo 10,8 proc.
!!! Iš viso eismo įvykiuose žuvo 36 nepilnamečiai (2008 m. – 33; 2007 m. – 70), sužeisti 904 (238 mažiau). 11 vaikų (4 daugiau) žuvo dėl savo neatsargaus elgesio kelyje.
Tarp žuvusių vaikų – 14, kuriems 17 metų, po 5 vaikus žuvo, kuriems – 15–16 metų.
►► Žuvę nepilnamečiai: 18 keleivių, 12 vairuotojų (1 mopedo vairuotojas, 4 – motociklų, 7 – automobilių vairuotojai), 6 pėstieji.

Daugiausia eismo įvykių užregistruota Kauno apskrityje – 1 030 (13,6 proc. arba 162 įvykiais mažiau nei 2008 metais), Vilniaus – 761 (25,8 proc. arba 264 įvykiais mažiau), Klaipėdos – 477 (18,3 proc. arba 107 įvykiais mažiau), Šiaulių – 400 (19 proc. arba 94 įvykiais mažiau).

Mažiausiai eismo įvykių (124) įvyko Tauragės apskrityje.

► Daugiausia žmonių eismo įvykiuose žuvo Kauno – 77 (20 mažiau), Vilniaus – 69 (53 mažiau), Klaipėdos – 48 (10 daugiau), Panevėžio – 37 (16 mažiau) ir Šiaulių – 33 (18 mažiau) apskrityse.
►► Vilniuje žuvo 30 žmonių (13 mažiau nei 2008 metais), Kauno r. savivaldybėje žuvo 20 žmonių (7 mažiau), Panevėžio r. savivaldybėje – 14 (1 mažiau), Kretingos r. savivaldybėje – 13 (5 daugiau), Kaune – 13 (6 mažiau), Vilkaviškio r. savivaldybėje – 13 (3 mažiau), Šilutės r. savivaldybėje – 12 (1 daugiau), Vilniaus r. savivaldybėje – 12 žmonių (17 mažiau), Klaipėdos r. savivaldybėje – 11 (4 daugiau), Kėdainių r. savivaldybėje – 10 (3 mažiau).

Mažiausiai žmonių (16) žuvo Telšių apskrityje (2008 metais šioje apskrityje žuvo 28 žmonės).

2009 metais nei vienas žmogus eismo įvykiuose nežuvo Alytuje, Druskininkuose, Visagine ir Kazlų Rūdos savivaldybėje (2008 m. – Visagine).

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės daugiausia eismo įvykių užregistruota Vilniaus – 56 (52,5 proc. mažiau), Kauno – 51 (32 proc. mažiau), Klaipėdos – 38 (36,7 proc. mažiau) ir Šiaulių – 35 (49,3 proc.) apskrityse.

► Daugiausia eismo įvykių užregistruota gegužę – 367, spalio mėn. – 362, liepos mėn. – 360 ir rugpjūčio mėn. – 350.

!!! Daugiausia žmonių žuvo spalio – 39, vasario – 37, liepos – 35, lapkričio – 34 ir rugpjūčio – 33 mėnesiais.
Mažiausiai žmonių (17) žuvo kovo mėnesį.

Avaringiausios savaitės dienos: penktadienis – užregistruoti 638 eismo įvykiai, trečiadienis – 571 eismo įvykis ir šeštadienis – 548 įvykiai.

!!! Daugiausia žmonių žuvo sekmadieniais – 72, šeštadieniais – 61 ir penktadieniais – 53.
Daugiausia žmonių – 41 eismo įvykiuose žuvo nuo 18.00 iki 19.00 val. ir nuo 17.00 iki 18.00 val. – 36.
Daugiausia žmonių sužeista: penktadieniais – 717 ir šeštadieniais – 663.

!!! Avaringiausios valandos: 17.00–18.00 val. – užregistruoti 408 eismo įvykiai, 18.00–19.00 val. – užregistruota 310 įvykių ir 19.00–20.00 val. – 268 eismo įvykiai.

Mažiausiai eismo įvykių (24) įvyko nuo 5.00 iki 6.00 valandos.

Eismo priežiūros tarnybos informacija

„Įgyvendinant šį projektą šalies keliuose bus diegiama informacinė sistema, informuojanti apie eismo sąlygas, eismo sutrikimus bei keliuose taikomas eismo valdymo priemones“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas.

Pasak jo, pažangiomis priemonėmis keliautojai bus informuojami apie kelio darbus, jų trukmę, apylankas ir galimą vėlavimą dėl darbų, apie eismo intensyvumą ir vidutinį greitį atskiruose kelio ruožuose, perspėjami apie eismo sutrikimus. Taip pat numatoma skelbti informaciją apie apribojimus keliuose dėl gamtinių sąlygų, eismo įvykių ar kitų priežasčių, perspėti apie kelio dangos būklę, slidumą bei kitas eismui pavojingas aplinkybes.

„Atsižvelgiant į eismo apribojimus ir eismo sąlygas, informacinė sistema netgi padės planuoti važiavimo maršrutus“, – pažymėjo A. Janušauskas.

Projekto darbai vyks apie metus ir susidės iš trijų pagrindinių etapų – pakelėse visoje Lietuvoje bus įrengtos automatinės meteorologinės stotelės, kuriose specialistai sumontuos oro sąlygų stebėjimo įrangą bei eismo intensyvumo skaitiklius.

Visas Lietuvoje esančias tokias stoteles apjungs Eismo informacijos sistema, kuriai valdyti bus įrengtas Eismo informacijos centras. Duomenys iš stotelių bus perduodami ne tik Eismo informacijos centro darbuotojams, kelininkams, bet ir gyventojams per specialiai sukurtą interneto tinklapį. Taip pat informacija bus rodoma keliuose esančiose švieslentėse, ją bus galimą gauti paštu ar mobiliuoju telefonu.

Teikiama informacija keliautojams leis iš anksto pasirengti galimiems pavojams, pasirinkti saugų važiavimo greitį, važiavimo laiką, tinkamą kelionės maršrutą ir sumažinti neigiamą nepalankių eismo sąlygų poveikį. Tai padidins eismo saugą, sudarys sąlygas optimizuoti transporto srautus valstybinės reikšmės keliuose. Sumažės galimi keliautojų nuostoliai dėl eismo sutrikimų, aplinkos tarša. Be to, teikiamos paslaugos skatins naujų technologijų plėtrą visoje Lietuvoje.

Eismo informacinė sistema padės taupyti lėšas valstybinės reikšmės kelių priežiūrai. Numatoma, kad panaudodamos šios sistemos teikiamą informaciją, kelius prižiūrinčios įmonės savo darbams atlikti sunaudos mažiau degalų bei druskos.

Dėl Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos kūrimo ir diegimo jau pasirašyta pirmoji sutartis, vėliau bus skelbiami viešųjų pirkimų konkursai kitoms projekto dalims įgyvendinti.

Bendras viso projekto biudžetas – iki 20 mln. litų, jį iš dalies finansuos Europos Sąjunga.