Vairuotojai šiomis dienomis turi būti ypatingai atidūs, nes vaikai po vasaros dar būna gerokai išsiblaškę ir ne visada pastebi atvažiuojančius automobilius.

O rugsėjo pirmąją vaikų bus gausu visose miestų gatvėse. Kadangi baigėsi tie laikai, kai pačius mažiausius vaikus į mokyklą lydėdavo tėvai, tai ir nelaimingų atsitikimų keliuose, kuomet nukenčia vaikai, šią, rugsėjo 1 dieną, pasitaiko daugiau.

Per praėjusią savaitę (rugpjūčio 6–12 d.) mūsų šalyje užregistruoti 95 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.
Žuvo 6 eismo dalyviai, 117 sužeista. Tarp pastarųjų 32 nepilnamečiai.
Žuvo 3 keleiviai, 2 vairuotojai, 1 dviratininkas. Visi žuvusieji – vyrai. Jų amžiaus vidurkis – 41-eri metai.

Užregistruoti 6 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai. Juose sužeisti 8 žmonės.

Šie skaičiai vis dar yra šiurpinantys. Neabejotinai reikia imtis naujų priemonių saugiam eismui Lietuvos keliuose užtikrinti.

Amobil.lt

Dažniausiai į kamerų stebėtojų akiratį pakliūva vairuotojai, nesegintys saugos diržo ar kalbantys mobiliuoju telefonu. Stebint vaizdą per kameras, reaguojama ir į viešosios tvarkos pažeidimus – alkoholinių gėrimų vartojimą viešosiose vietose, gulinčius neblaivius asmenis, eismo įvykius.

Stebėdami eismo padėtį Alytaus mieste, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai iš Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų gauna vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, ir juos nuodugniai nagrinėja.

2009-aisias išnagrinėta 311 vaizdo įrašų. 279 pažeidėjams taikytos administracinio poveikio priemonės, 15 medžiagų išsiųsta į kitas policijos įstaigas pagal automobilio registracijos vietą, 17 medžiagų priimtas nutarimas nutraukti teiseną. 2010-ųjų sausio – vasario mėnesiais išnagrinėta 60 vaizdo įrašų. 16 pažeidėjų taikytos administracinio poveikio priemonės, 2 medžiagos išsiųstos į kitas policijos įstaigas pagal automobilio registracijos vietą.

Alytaus aps. VPK informacija

Palyginti su 2008 metais, eismo įvykių skaičius sumažėjo 20,2 proc. (arba užregistruota 968 įvykiais mažiau), žuvo žmonių 25,9 proc. mažiau (arba 129 mažiau), sužeista 23,4 proc. mažiau (arba 1 359 mažiau).

Vienam milijonui gyventojų tenka 111 eismo įvykiuose žuvusių žmonių (2008 metais – 149; 2007 metais – 221).

2008 metų eismo įvykių statistika: 4 795 eismo įvykiai, žuvo 499 žmonės, 5 818 sužeista.

► Daugiausia užregistruota užvažiavimų ant pėsčiųjų – 1 343 įvykiai (21,2 proc. arba 362 įvykiais mažiau nei 2008 metais) ir transporto priemonių susidūrimo atvejų – 1 278 (12,8 proc. arba 188 įvykiais mažiau).

!!! Žuvo 121 pėsčiasis (30,9 proc. arba 54 mažiau nei 2008 metais), tai sudaro 32,7 proc. visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Daugiau nei pusė pėsčiųjų – 90 – žuvo tamsiuoju paros metu. Daugiausia pėsčiųjų žuvo lapkričio mėnesį – 18 (14 iš jų – tamsiuoju paros metu) ir spalio mėnesį – 17 (13 – tamsiuoju paros metu).
► Taip pat žuvo:
– 121 vairuotojas (22,4 proc. arba 35 mažiau negu 2008 metais), tai sudaro 32,7 proc. visų žuvusiųjų;
– 87 keleiviai (31,5 proc. arba 40 mažiau), sudaro 23,5 proc. visų žuvusių;
– 34 dviratininkai (10,5 proc. arba 4 mažiau), sudaro 9,2 proc. visų žuvusių žmonių.

Tarp sužeistųjų eismo įvykiuose daugiausia keleivių – 1 380 (29,3 proc. arba 571 mažiau nei 2008 metais) ir pėsčiųjų – 1 333 (18,7 proc. arba 307 mažiau).

Dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės užregistruota 2 814 eismo įvykių (73,5 proc. visų eismo įvykių), arba 23,8 proc. mažiau nei 2008 metais. Įvykiuose žuvo 251 eismo dalyvis (99, arba 28,3 proc., mažiau) ir sužeisti 3 473 (1 300, arba 27,2 proc., mažiau).

!!! Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 300 eismo įvykių, t. y. 41,1 proc. mažiau (arba 209 įvykiais mažiau) nei 2008 metais. Tai sudaro 7,8 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Šiuose įvykiuose žuvo 37 žmonės (13 mažiau), 409 sužeisti (363 mažiau).

►► Palyginti su 2008 metais, 43,7 proc. sumažėjo eismo įvykių, kurių kaltininkai asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemones (2009 metais užregistruoti 229 eismo įvykiai, 2008 metais – 407). Žuvo 43 žmonės (31 mažiau) ir sužeisti 309 (258 mažiau).
►► Gerokai mažiau eismo įvykių (53,4 proc. mažiau) užregistruota dėl neturinčių teisės vairuoti ir neblaivių asmenų kaltės – 83 įvykiai (2008 m. – 178). Juose žuvo 13 žmonių (3 mažiau), 126 sužeisti (146 mažiau).

2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, užregistruota 18,4 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai (833 įvykiai; 2008 m. – 1 021). Eismo įvykių skaičius dėl nepilnamečių neatsargumo sumažėjo 10,8 proc.
!!! Iš viso eismo įvykiuose žuvo 36 nepilnamečiai (2008 m. – 33; 2007 m. – 70), sužeisti 904 (238 mažiau). 11 vaikų (4 daugiau) žuvo dėl savo neatsargaus elgesio kelyje.
Tarp žuvusių vaikų – 14, kuriems 17 metų, po 5 vaikus žuvo, kuriems – 15–16 metų.
►► Žuvę nepilnamečiai: 18 keleivių, 12 vairuotojų (1 mopedo vairuotojas, 4 – motociklų, 7 – automobilių vairuotojai), 6 pėstieji.

Daugiausia eismo įvykių užregistruota Kauno apskrityje – 1 030 (13,6 proc. arba 162 įvykiais mažiau nei 2008 metais), Vilniaus – 761 (25,8 proc. arba 264 įvykiais mažiau), Klaipėdos – 477 (18,3 proc. arba 107 įvykiais mažiau), Šiaulių – 400 (19 proc. arba 94 įvykiais mažiau).

Mažiausiai eismo įvykių (124) įvyko Tauragės apskrityje.

► Daugiausia žmonių eismo įvykiuose žuvo Kauno – 77 (20 mažiau), Vilniaus – 69 (53 mažiau), Klaipėdos – 48 (10 daugiau), Panevėžio – 37 (16 mažiau) ir Šiaulių – 33 (18 mažiau) apskrityse.
►► Vilniuje žuvo 30 žmonių (13 mažiau nei 2008 metais), Kauno r. savivaldybėje žuvo 20 žmonių (7 mažiau), Panevėžio r. savivaldybėje – 14 (1 mažiau), Kretingos r. savivaldybėje – 13 (5 daugiau), Kaune – 13 (6 mažiau), Vilkaviškio r. savivaldybėje – 13 (3 mažiau), Šilutės r. savivaldybėje – 12 (1 daugiau), Vilniaus r. savivaldybėje – 12 žmonių (17 mažiau), Klaipėdos r. savivaldybėje – 11 (4 daugiau), Kėdainių r. savivaldybėje – 10 (3 mažiau).

Mažiausiai žmonių (16) žuvo Telšių apskrityje (2008 metais šioje apskrityje žuvo 28 žmonės).

2009 metais nei vienas žmogus eismo įvykiuose nežuvo Alytuje, Druskininkuose, Visagine ir Kazlų Rūdos savivaldybėje (2008 m. – Visagine).

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės daugiausia eismo įvykių užregistruota Vilniaus – 56 (52,5 proc. mažiau), Kauno – 51 (32 proc. mažiau), Klaipėdos – 38 (36,7 proc. mažiau) ir Šiaulių – 35 (49,3 proc.) apskrityse.

► Daugiausia eismo įvykių užregistruota gegužę – 367, spalio mėn. – 362, liepos mėn. – 360 ir rugpjūčio mėn. – 350.

!!! Daugiausia žmonių žuvo spalio – 39, vasario – 37, liepos – 35, lapkričio – 34 ir rugpjūčio – 33 mėnesiais.
Mažiausiai žmonių (17) žuvo kovo mėnesį.

Avaringiausios savaitės dienos: penktadienis – užregistruoti 638 eismo įvykiai, trečiadienis – 571 eismo įvykis ir šeštadienis – 548 įvykiai.

!!! Daugiausia žmonių žuvo sekmadieniais – 72, šeštadieniais – 61 ir penktadieniais – 53.
Daugiausia žmonių – 41 eismo įvykiuose žuvo nuo 18.00 iki 19.00 val. ir nuo 17.00 iki 18.00 val. – 36.
Daugiausia žmonių sužeista: penktadieniais – 717 ir šeštadieniais – 663.

!!! Avaringiausios valandos: 17.00–18.00 val. – užregistruoti 408 eismo įvykiai, 18.00–19.00 val. – užregistruota 310 įvykių ir 19.00–20.00 val. – 268 eismo įvykiai.

Mažiausiai eismo įvykių (24) įvyko nuo 5.00 iki 6.00 valandos.

Eismo priežiūros tarnybos informacija

„Manau, kad dabartinėje ekonominėje situacijoje privalomas papildomas mokymas visiems, net ir saugiai važiuojantiems, pradedantiesiems vairuotojams yra nemaža finansinė našta. Todėl skatindami nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, siūlome papildomą mokymą skirti ne vairavimo įgūdžiams tobulinti, o naudoti jį kaip prevencinę auklėjamąją priemonę“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Nustatydama pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo tvarką, Susisiekimo ministerija siūlo papildomą vairuotojų mokymą orientuoti į psichologinius dalykus – eismo psichologiją, asmeninių psichologinių savybių įtaką saugiam eismui.

Pagal dabar galiojančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas pradedantiesiems vairuotojams išduodami laikini vairuotojo pažymėjimai, kurie keičiami į 10 metų galiojančius vairuotojo pažymėjimus tik baigus papildomus mokymus. Įstatyme numatytas papildomas mokymas visiems pradedantiesiems vairuotojams, nepriklausomai nuo to, ar jie pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ar ne. Nuo 2008 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo šis įstatymas, laikinus pažymėjimus per mėnesį vidutiniškai gauna apie 5 tūkst. vairuotojų.

Privalomo papildomo mokymo numatoma netaikyti ir C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų vairuotojams. Pagal dabar galiojančius teisės aktus tokie vairuotojai privalo baigti trijų rūšių mokymus: pirminį vairuotojų mokymą, vairuotojų, vežančių kelių transporto priemonėmis krovinius ir (ar) keleivius, pradinės kvalifikacijos mokymą (šis mokymas taikomas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą) bei papildomą vairuotojų mokymą. Papildomo mokymo šiai vairuotojų grupei nereglamentuoja jokie ES teisės aktai, todėl, Susisiekimo ministerijos nuomone, toks mokymas yra perteklinis. Įstatymo pakeitimo projekte siūloma minėtų kategorijų vairuotojams numatyti tik pirminį mokymą ir pradinės profesinės kvalifikacijos mokymą – taip, kaip numatyta ES teisės aktuose.

Įstatymo projekte numatoma, kad papildomas mokymas bus privalomas ir specialiųjų transporto priemonių vairuotojams, naudojantiems mėlynus bei raudonus žybčiojančius švyturėlius ir (ar) specialiuosius garso signalus, – jie bus mokomipagal atskirą programą. Taip siekiama tokių transporto priemonių vairuotojus geriau parengti sudėtingoms eismo situacijoms.

Žiema visiems eismo dalyviams pakankamai sudėtingas laikotarpis. Transporto priemonės vairuotojas turi numatyti ir sugebėti prognozuoti – viena svarbiausių transporto priemonės vairuotojo savybių. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėjimui, prognozėms ir veiksmams pavojui išvengti.

Esant sudėtingoms oro sąlygoms, praėjusį mėnesį Tarnybos pareigūnai patruliuodami prižiūrimuose keliuose iš viso 38 kartus suteikė pagalbą transporto priemonių vairuotojams. Sniege įstrigusios transporto priemones buvo traukiamos iš griovių, kartą automobiliui pakeista padanga, sugedusi transporto priemonė nuvilkta nuo kelio. Pareigūnams septynis kartus teko vairuotojus vežti iki artimiausios degalinės, kai jų vairuojamose automobiliuose užšalo arba baigėsi kuras. Taip pat du kartus vairuotojams buvo iškviesta techninė pagalba. Krovininių transporto priemonių vairuotojams pagelbėta reguliuojant eismą. Apie gausiai iškritusį sniegą, nevalytus ir slidžius kelius buvo informuojamos kitos specialiosios tarnybos.

Už suteiktą pagalbą kelyje eismo dalyviai nuoširdžiai dėkojo Tarnybos pareigūnams.

Tarnybos pareigūnai daug pastangų skiria padėdami vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams, todėl prašo visų eismo dalyvių įvertinti sudėtingas eismo sąlygas, būti atidiems ir padėti vieni kitiems.

„Įgyvendinant šį projektą šalies keliuose bus diegiama informacinė sistema, informuojanti apie eismo sąlygas, eismo sutrikimus bei keliuose taikomas eismo valdymo priemones“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas.

Pasak jo, pažangiomis priemonėmis keliautojai bus informuojami apie kelio darbus, jų trukmę, apylankas ir galimą vėlavimą dėl darbų, apie eismo intensyvumą ir vidutinį greitį atskiruose kelio ruožuose, perspėjami apie eismo sutrikimus. Taip pat numatoma skelbti informaciją apie apribojimus keliuose dėl gamtinių sąlygų, eismo įvykių ar kitų priežasčių, perspėti apie kelio dangos būklę, slidumą bei kitas eismui pavojingas aplinkybes.

„Atsižvelgiant į eismo apribojimus ir eismo sąlygas, informacinė sistema netgi padės planuoti važiavimo maršrutus“, – pažymėjo A. Janušauskas.

Projekto darbai vyks apie metus ir susidės iš trijų pagrindinių etapų – pakelėse visoje Lietuvoje bus įrengtos automatinės meteorologinės stotelės, kuriose specialistai sumontuos oro sąlygų stebėjimo įrangą bei eismo intensyvumo skaitiklius.

Visas Lietuvoje esančias tokias stoteles apjungs Eismo informacijos sistema, kuriai valdyti bus įrengtas Eismo informacijos centras. Duomenys iš stotelių bus perduodami ne tik Eismo informacijos centro darbuotojams, kelininkams, bet ir gyventojams per specialiai sukurtą interneto tinklapį. Taip pat informacija bus rodoma keliuose esančiose švieslentėse, ją bus galimą gauti paštu ar mobiliuoju telefonu.

Teikiama informacija keliautojams leis iš anksto pasirengti galimiems pavojams, pasirinkti saugų važiavimo greitį, važiavimo laiką, tinkamą kelionės maršrutą ir sumažinti neigiamą nepalankių eismo sąlygų poveikį. Tai padidins eismo saugą, sudarys sąlygas optimizuoti transporto srautus valstybinės reikšmės keliuose. Sumažės galimi keliautojų nuostoliai dėl eismo sutrikimų, aplinkos tarša. Be to, teikiamos paslaugos skatins naujų technologijų plėtrą visoje Lietuvoje.

Eismo informacinė sistema padės taupyti lėšas valstybinės reikšmės kelių priežiūrai. Numatoma, kad panaudodamos šios sistemos teikiamą informaciją, kelius prižiūrinčios įmonės savo darbams atlikti sunaudos mažiau degalų bei druskos.

Dėl Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos kūrimo ir diegimo jau pasirašyta pirmoji sutartis, vėliau bus skelbiami viešųjų pirkimų konkursai kitoms projekto dalims įgyvendinti.

Bendras viso projekto biudžetas – iki 20 mln. litų, jį iš dalies finansuos Europos Sąjunga.